- mėklus
- mėklùs, -ì adj. (4)
1. sumanus, guvus, supratingas: Tamošius mėklija ir čebatus pasiūti – jis mėklùs žmogus Ukm.
2. pastabus: Nuo jo nepasislėpsi, ba jis mėklùs Btr.
mė̃kliai adv. įdėmiai: Jis praeidamas mėkliai pasižiūrėjo Btr.3. aiškus, žymus, ženklus: Kelias jau mėklùs – galim jau važiuot miškan Dg.mėklù adv.: Mėklù, kur nueita Mrs. Jau aušta, ir važiuot bus mėkliau Dg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
